Parama dėkojame




Plungėje atidengtas paminklas dr. Bronislovui Lubiui

lubiuiSpalio 21 d. Plungėje įvyko svarbios iškilmės – kunigaikščių Oginskių dvaro parke, šalia žaliojo tiltelio, atidengtas paminklas vienai iškiliausių asmenybių Lietuvoje – 1990 metų kovo 11 dienos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui, Plungės garbės piliečiui ir Plungės krašto sūnui dr. Bronislovui Lubiui (1938–2011).

Iškilmės

Jos pradėtos šv. Mišiomis Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, kurias aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas ir parapijos klebonas dekanas Vytautas Gedvainis. Koncertavo Tomo Ambrozaičio diriguojamas Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras“.

Po šv. Mišių prisiminimais apie neseniai anapilin iškeliavusią ir šių iškilmių nesulaukusią Br. Lubio dukrą Jūratę Žadeikienę pasidalijo dekanas V. Gedvainis, apie dr. B. Lubį – ne vienus metus kartu su juo Lietuvos pramoninkų konfederacijoje dirbęs plungiškis Gintaras Morkis.

Nors oro sąlygos nebuvo pačios geriausios, 13.30 val. ir kviestiniai svečiai, ir plungiškiai rinkosi į paminklo atidarymo vietą Plungės parke, šalia žaliojo tilto. Čia visus sveikino Karinių oro pajėgų orkestras, diriguojamas kapitono Remigijaus Termino.

„Sakoma: jei nori nueiti greitai, eik vienas, jei nori eiti toli, eik su komanda. Bronislovas Lubys buvo ta asmenybė, kuri gebėjo matyti ne tik šiandieną, bet ir ateitį, turėjo talentą burti žmones į komandą, juos motyvuoti ir teisingai nukreipti. Suvokdamas, kad kartu mes galime nuveikti kur kas daugiau nei po vieną, jis sukūrė Lietuvos pramonininkų konfederaciją, atkūrė Plungiškių draugiją. Ir tai, ką jis nuveikė, svarbu Plungei, Žemaitijai, Lietuvai.

Šiandien esu dėkingas Plungės pramonininkų sąjungai ir buvusiam jos prezidentui Dariui Bieliauskui už idėją įamžinti Bronislovą Lubį ir kad ši idėja įgyvendinta. Ačiū ir Bronislovo Lubio dukros a. a. Jūratės Žadeikienės šeimai, architektui profesoriui Algirdui Žebrauskui ir visiems kitiems, kurių dėka šiandien šį paminklą turime čia, Plungėje“, – iškilmių metu kalbėjo Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.

Pasisakė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų vardu – Romualdas Rudzys, Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus, klebonas dekanas Vytautas Gedvainis.

Po pasisakymų Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas Justinas Šimkus ir Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus perkirpo simbolinę juostelę. Taigi nuo šiol visus, ateinančiuosius į Plungės parką, prie tiltelio pasitiks iškilų plungiškį įamžinantis paminklas.

Šventėje dalyvavo dr. Bronislovo Lubio artimieji ir bendražygiai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo nariai, Lietuvos Respublikos 5-osios Vyriausybės nariai, buvę ir esame Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai, Plungės garbės piliečiai, Plungės pramonininkų sąjungos, Plungiškių draugijos, Plungės rajono savivaldybės atstovai ir kiti.

Iniciatyva – Plungės pramonininkų sąjungos

Dr. Bronislovas Lubys – Plungei ir plungiškiams ypač svarbi, reikšminga ir brangi asmenybė. Ne tik dėl to, kad čia gimęs ir augęs, bet ir dėl didžiulio nematerialaus ir materialaus indėlio į savo krašto gerovę.

Idėją įamžinti Bronislovo Lubio atminimą dar pernai iškėlė Plungės pramonininkų sąjunga. Šį rudenį bendromis Plungės rajono savivaldybės, pramonininkų ir Bronislovo Lubio artimųjų pastangomis mintis tapo kūnu.

Plungės rajono savivaldybės indėlis – 120 tūkstančių eurų. Už šiuos pinigus paruošta aikštelė paminklui statyti, atnaujintas žaliasis tiltelis. Plungės pramonininkų sąjunga finansavo projektavimo darbus (projekto autorius – architektas Algirdas Žebrauskas), B. Lubio artimieji – a. a. dukters Jūratės Žadeikienės šeima – padengė bronzinės skulptūros kūrybos išlaidas (autorius – skulptorius Martynas Gaubas).

Apie dr. Bronislovą Lubį

Bronislovas Lubys gimė 1938 metų spalio 8 dieną Plungėje. Mokėsi Plungės vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1957 m. Studijavo tuometiniame Kauno inžineriniame institute. Nuo 1963 m. dirbo Jonavos „Azoto“ gamykloje (vėliau – AB „Achema“). Pradėjęs nuo cecho viršininko pavaduotojo, tapo įmonės generaliniu direktoriumi, vėliau – stambiausiu jos akcininku. Jis sukūrė bene didžiausią lietuviško kapitalo įmonių koncerną „Achemos grupė“ ir buvo jo prezidentu. 1993 metais, tapęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu, dr. B. Lubys buvo juo iki pat mirties.

Didžiąją savo gyvenimo ir darbinės veiklos dalį susiejęs su Jonava, dr. B. Lubys savo mintimis ir darbais visada buvo su Plunge. Čia dažnai lankėsi, daug dėmesio skyrė ekonominiams reikalams, buvo mokyklų mecenatas, padėjo neįgaliems vaikams, rūpinosi istorinio, kultūrinio, bažnytinio palikimo puoselėjimu ir išsaugojimu, rėmė kultūros įstaigas ir talentingą jaunimą. 2002 metais jam buvo suteiktas Plungės garbės piliečio vardas.

Prieš 20 metų dr. B. Lubys iškėlė idėją ir ėmėsi iniciatyvos atkurti Plungiškių draugiją. 2003 m. vasario 7 d. draugija atkurta, jos prezidentu išrinktas dr. B. Lubys. Jis tapo ir vienu iš pagrindinių nuo 2006 metų Plungėje organizuojamo Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio mecenatu.

2011 m. spalio 23 d. Lietuva ir Plungė atsisveikino su iškiliu kraštiečiu. B. Lubys iki šiol prisimenamas kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Ministras Pirmininkas, Lietuvos pramonės patriarchas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos įkūrėjas bei prezidentas, valstybininkas ir mecenatas, pasišventęs pramonininkas, nusipelnęs inžinierius, technikos mokslų daktaras, Plungės garbės pilietis. Už nuopelnus valstybei, tarptautinių ekonominių santykių plėtrą, mokslo ir technikos vystymą jis buvo apdovanotas aukščiausiais Lietuvos ir užsienio valstybių ordinais, mokslo ir mokymo įstaigų Garbės daktaro vardais, jis buvo daugelio visuomeninių organizacijų prezidentas.

Dr. B. Lubio amžinojo poilsio vieta – Plungės miesto Telšių gatvės kapinės.

Plungės rajono savivaldybės nuotr.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode